Santa Okockytė

19-metė kaunietė Santa Okockytė yra laikoma viena perspektyviausių Lietuvos krepšininkių, šiuo metu atstovaujanti Kauno „LKKA-Aisčių“ komandai.

175 cm žaidėja vidutiniškai per varžybas pelno 18.28 taško ir yra pirmoji pagal pelnamus taškus LMKL lygoje.

Buvo įdomu sužinoti, kas paskatino nuo vaikystės labai judrią mergaitę pasirinkti būtent krepšinį ir išgirsti apie tolimesnius siekius aikštelėje.

Kas tave atvedė į krepšinį? Nebuvo pasiūlymų iš kitų sporto šakų?

Nuo vaikystės lankiau baseiną. Staiga vieną dieną tėtis sugalvojo nuvesti į  krepšinio treniruotę. Aš nelabai norėjau, bet pažaidus – man labai patiko. Taigi, tuo pačiu metu lankiau ir baseiną, ir krepšinį. Maždaug po metų, baseino trenerė liepė rinktis tarp krepšinio ir plaukimo. Nors abi šios sporto šakos man labai patiko, aš pasirinkau krepšinį.

Kodėl būtent šią sporto šaką pasirinkai?

Krepšinį pasirinkau dėl komandinio žaidimo. Galvoju, jog su komanda galima pasiekti daug daugiau negu vienai.

Dauguma sportininkų pradeda sportuoti, bet po kurio laiko treniruotes meta. Ar pačiai nebuvo tokio noro visko atsisakyti?

Per tiek daug metų buvo visko : ašarų, neapykantos ir noro viską nutraukti. Bet nenuleidau rankų, nes esu kovotoja iš prigimties.

Vos sulaukus 16-os metų pradėjai žaisti aukščiausioje moterų lygoje. Ar pameni pirmąsias varžybas? Nebijojai žaisti?

Tai buvo 2007-2008 metų sezone. Pirmąsias varžybas žaidėme su Klaipėdos „Lemminkainen“ ir mane „testavo“, norėjo įsitikinti mano sugebėjimais aikštelėje. Buvo labai sunku, bet laikui bėgant „persilaužiau“.

O dabar dar jauti baimę prieš varžybas?

Ne, jau nejaučiu. Tai yra sunkus darbas, kurį atlieku su dideliu noru. Mano nuomone, tikri sportininkai neturi jausti baimės prieš varžybas.

Kokia įsimintiniausia pergalė? Tai buvo 2009-2010 metų sezone. Žaidėme su stipriausia Lietuvos komanda buvusią Vilniaus „TEO“ ekipa (dabartinė Kauno „Viči-Aistės“) . Savo namuose jas nugalėjome rezultatu – 60:67.

Kokios emocijos tave tada užplūdo?

Tai buvo tiesiog neįtikėtina ir nepakartojama. Nuskambėjus finalinei sirenai iš džiaugsmo pradėjo net ašaros riedėti, stipriai apkabinau trenerį. Su visa komanda pradėjome šokinėti, net ant parketo kritome.

Ar turi savo krepšininko ar krepšininkės idealą?

Nuo mažens žavėjausi Sandros Valužytės žaidimu.

Esi jau sulaukusi pasiūlymų iš kitų moterų krepšinio komandų?

Šiuo metu kontaktuoju su agentais.                      

Gal turi svajonių ar tolimesnių siekių krepšinio aikštelėje?

Nuo vaikystės turiu svajonę žaisti WNBA, todėl sunkiai dirbu, jog pasiekčiau šį tikslą.

Komentuoti
Vardas:
Komentaras:
Apsaugos kodas:*