|
 Lionelis Messi, Barcelona žvaigždė Jos treneris – vienas garsiausių ir geriausių specialistų visame pasaulyje. Tai – futbolo legenda Johanas Cruyffas. Jo vadovaujama komanda 4:2 ant menčių paguldė Diego Maradonos Argentinos rinktinę. Dar prieš metus rezultatu 2:1 nugalėta Kolumbija. Iškovotos pergalės prieš Čilės ir Ekvadoro, sužaista lygiosiomis su Paragvajumi ir prieš dešimtmetį 5:0 sutriuškinta... Lietuvos nacionalinė komanda. Tai šalies, kurios nėra žemėlapyje, nei FIFA reitinge, rinktinės rezultatai. Tačiau ši komanda gali žaisti tik draugiškas rungtynes. Vienas vieninteles ir tik vieną kartą per metus. Susipažinkite, tai – Katalonijos rinktinė. Kruvini dryžiai aukso fone Būti kitos valstybės sudėtyje ir išsaugoti savo mentalitetą, kalbą, papročius - kaip tai suvokiama lietuviams? Mums pasisekė. Lietuvių tauta išsaugojo ir puoselėjo savo šaknis, sovietinės okupacijos metais turėjo savo nacionalinį pasididžiavimą – Arvydo Sabonio laikų „Žalgirį“. Dabar lietuviai yra laisvi. Katalonai taip pat yra panašūs į mus. Jie įnirtingai saugo savo kalbą, papročius, didžiuojasi "Barcelona" ir Ispanijos rinktinės pagrindą sudarančiais katalonais. Tačiau katalonai turi tik autonomiją ir savivaldą. Gal todėl geltona vėliava su keturiais raudonais dryžiais, kuriuos, anot legendos, paliko kruvina ranka auksinį herbą perbraukęs vienas iš Katalonijos valdovų, Barselonoje ir jos apylinkėse yra labiau gerbiama, nei raudonai geltona Ispanijos vėliava. Gal todėl Camp Nou tribūnose vis sumirga užrašai „Katalonija – ne Ispanija“. O pernai, kai Karaliaus taurės finale susitiko Katalonijai atstovaujanti „Barcelona“ ir Baskų krašto Bilbao „Athletic“, tribūnose buvo nušvilpinėjamas Ispanijos himnas, pats karalius iškilmėse nė nedalyvavo. Ši „garbė“ teko sosto paveldėtojui. Garbinga istorija Po kruvinais dryžiais išmarginta auksine Katalonijos vėliava susibūrusios rinktinės istorija įdomesnė, nei daugelio futbolo gerbėjams gerai žinomų rinktinių. Pirmąsias draugiškas rungtynes Katalonijos rinktinė sužaidė dar 1904 metų gegužės 29 d. Pirmasis tarptautinis mačas buvo sužaistas 1912 metais, kai katalonus Paryžiuje net 0:7 sutriuškino Prancūzijos rinktinė. Tačiau po metų Barselonoje katalonai kukliai atsirevanšavo – 1:0. Planuota Katalonijos rinktinę net siųsti į 1920 metų Olimpines žaidynes Antverpene. Prieš ambicingą katalonų komandą jėgas išmėgino ne tik Ispanijos, Baskų žemės, Čekijos ar Brazilijos (su pačiu legendiniu Leonidu) rinktinės, bet ir stipriausi to laikotarpio Anglijos, Pietų Amerikos ir Europos klubai: „Torino“, „Bolton Wanderers“, „Colo Colo“, „Budapest“. Ispanijos čempionai Bilbao „Athletic“ buvo įveikti net 5:1. Tačiau į valdžią atėjo diktatorius Francisco Franco. Prasidėjo Ispanijos pilietinis karas, o po jo - baskų ir katalonų persekiojimas. Diktatorius, nekęsdamas bet kokių tautiškumo, autonomijos ar separatizmo apraiškų, uždraudė regioninius futbolo turnyrus, netgi kėsinosi į Katalonijos šventenybę - futbolo klubą „Barcelona“. Katalonijos rinktinė de facto nustojo gyvavusi nuo 1934 metais sužaistų įsimintinų lygiųjų 2:2 su Brazilijos rinktine iki pat diktatoriaus mirties 1975-aisiais. Per tuos keturis dešimtmečius katalonai sužaidė vos keletą rungtynių su baskais ir ispanais. Tik 1976 metais į Camp Nou atvyko tais laikais galinga Sovietų Sąjungos rinktinė... ir sužaidė su Katalonija lygiosiomis 1:1. Tereikia priminti, kad sovietų futbolininkai tais metais buvo tapę Olimpiniais bronzos medalių laimėtojais... Po to 5:0 buvo nugalėta Nigerija, 1:1 sužaista su Bulgarija, o 1999 metais įveikta stipri dar nesubyrėjusios Jugoslavijos rinktinė. Katalonijos rinktinės garbę įvairiais laikotarpiais yra gynę Antonio Ramaletsas, Josepas Escola, Josepas Samitieras, Josepas Guardiola, Carlesas Rexachas, Ricardo Zamora ir daugelis kitų Katalonijos futbolo legendų. Apsivilkti stilizuotais kruvinais dryžiais papuoštus nepripažintos šalies rinktinės marškinėliais garbe laikė savais Katalonijoje tapę filipinietis Paulino Alcantara, olandai Johanas Neeskensas, Johanas Cruyffas, jo sūnus Jordi Cruyffas, bulgaras Hristo Stoichkovas, vengras Ladislao Kubala ir net Madrido "Real" legenda argentinietis Alfredo di Stefano. Šiais marškinėliais pasipuošti galbūt norėtų ir savais Katalonijoje tapę Ronaldinho ar Lionelis Messi, tačiau nuo šio amžiaus pradžios į rinktinę kviečiami tik etniniai katalonai. Atsisakyta net anksčiau rinktinės sąrašuose buvusio Andreso Iniesta, kuris, kaip žinia, Barselonoje gyvena nuo vaikystės, o jo šaknys - šalia Katalonijos esančioje La Mancha provincijoje. Sudėtis – įspūdinga Tačiau viena išimtis vis tik padaryta - nuo praėjusių metų Katalonijos rinktinę treniruoja legendinis „Barcelona“ žaidėjas, treneris ir "pilkasis kardinolas" olandas Johanas Cruyffas. Jau debiutinėse rungtynėse naujojo trenerio vadovaujama komanda 2009 m. gruodžio 23 d. 4:2 įveikė D. Maradonos vadovaujamą Argentinos ekipą. Tiesa, pati Argentinos futbolo legenda savo ekipai vadovauti negalėjo dėl jam tuo metu taikytų drausminių FIFA sankcijų. Beje, net ir tokiam garbingam žiūrovui išimtis padaryta nebuvo - D. Maradona turėjo pirkti bilietą į rungtynes. Ir, kas ta Argentina (kuriai, beje, prieš keletą dienų nusileido Pasaulio čempionė Ispanijos rinktinė), kai Katalonijos rinktinės gretose žaidžia vartininkai Victoras Valdesas ir Jordi Codina, gynyboje – Bruno Saltoras, Joanas Capdevilla, Gerardas Pique, Carlesas Puyol, Fernando Navarro, katalonų numylėtinis charizmatiškasis Olegueras Presas. Saugų linija atrodo nemažiau galingai: Sergio Busquetsas, Xavi Hernandezas, Cescas Fabregas, Moises'as Hurtado, Joanas Verdu, Franas Merida, Gerardas Lopezas, Gabri, Marcas Crosas. Puolime Katalonijos rinktinė gali remtis "Barcos" talentu Bojanu Krkičiumi, dabar "Espanyol" atstovaujančiu buvusiu „Barcos“ nariu Sergio Garcia ir "papūgėlių" auklėtiniu Ferranu Corominu. O, kur dar bet kada nuo suoliuko galintys pakilti veteranai Luisas Garcia, Raulis Tamudo, Albertas Luque... Ar daug rinktinių atsilaikytų prieš komandą, į aikštę išbėgančią, pavyzdžiui, tokia sudėtimi: Valdes, Capdevilla, Pique, Puyol, Navarro, Busquets, Fabregas, Xavi, Luque, Bojan, Tamudo? Tad, kodėl praėjusią savaitę treniruočių stovyklą Barselonoje surengusi Brazilijos rinktinė nežaidė su katalonais? Draugiškam mačui buvo pasirinkta "Barcelona B" dublerių komanda, nors ir rungtyniavusi be dešimties pagrindinės sudėties žaidėjų. Kodėl su tokia žvaigždžių rinktine komerciškai pelningų ir televizijos transliacijoms bei reklamai labai patrauklių draugiškų rungtynių nežaidžia kitų šalių rinktinės? Atsakymas paprastas - Karališkoji Ispanijos futbolo federacija (Real Federación Española de Fútbol, RFEF) leidžia Katalonijos rinktinei sužaisti vos vienerias rungtynes per metus. Katalonijos rinktinė futbolo vadams nereikalinga Ispanijos futbolo vadovai į politiką nelenda. Jie skelbia, kad Katalonija neturi valstybingumo, kad ji – tik viena iš Ispanijos provincijų, tegul ir turinti autonomiją bei plačias savivaldos teises. Federacijos vadovai, pernelyg neafišuodami, kad Ispanijos nacionalinės rinktinės pagrindą sudaro katalonai ir komanda žaidžia "Barcos" stiliumi, džiaugiasi "Furia Roja" pergalėmis, populiarumu... ir kala pinigus. RFEF vadai sudarė rungtynių tvarkaraštį ir "ištempė" dar atostogaujančius Ispanijos rinktinės žaidėjus į niekam nereikalingas draugiškas rungtynes Meksikoje, o po kelių savaičių – į nemažiau nereikalingas draugiškas rungtynes Argentinoje. Federacija visai netrokšta, kad geriausi Ispanijos rinktinės žaidėjai - S. Busquetsas, J. Capdevilla, C. Fabregas, C. Puyolis, G. Pique, Xavi arba į pagrindinę sudėtį besibeldžiantys Bojanas bei V. Valdesas - apsivilktų kitos rinktinės marškinėlius. Už rungtynes Meksikoje federacija uždirbo kelis milijonus eurų. Po rungtynių su Argentina jos kasą papildė dar keli milijonai. Rinktinė ir toliau pildys Federacijos kasą milijoninėmis sumomis. Kam šiuos pinigus su kažkuo dalintis? Katalonijai užteks ir vienų draugiškų rungtynių per metus. Pageidautina - su neįdomia sirgaliams rinktine ir tik per Kalėdų šventes, kai dėl šventinės programos televizijų transliacijų teisės atpinga. Gal Katalonijos futbolo atstovams reikia apeiti Ispanijos futbolo federaciją ir belstis tiesiai į UEFA ir FIFA duris? Tuo labiau, kad pavyzdžių yra: oficialiai juk pripažįstamos valstybingumo neturinčių Velso, Škotijos ir vos pusantro milijono gyventojų turinčios Šiaurės Airijos rinktinės. Tačiau futbolo vadovai atkerta, kad valai, airiai ir škotai kartu su anglais dėjo futbolo pamatus, jų autoritetas ir nuopelnai pasauliniam futbolui neva yra milžiniški. Ne paslaptis, kad tuo atveju, jei į FIFA būtų priimta Katalonija, to paties labai greitai užsimanytų ir baskai. O tada, galbūt, paraiškas pateiktų... Grenlandija, Korsika, Kvebekas, Vakarų Sachara, Eritrėja, kasmet nepriklausomybę skelbiančios kokios nors Mikronezijos salytės, Padniestrė, ar, neduok dieve, Pietų Osetija bei Abchazija. Beje, autonomiją nuo Rusijos ir Ukrainos paskelbę Krymo totoriai 2006 metais jau buvo subūrę rinktinę ir netgi sužaidė keletą oficialių tarptautinių rungtynių. Kilo skandalas, tad FIFA daugiau į politiką kištis nenori. Kol rinktinė neoficiali, visi garbina „Barcą“ Katalonijos rinktinė ir toliau žais per metus po vienerias rungtynes, o katalonai gins Ispanijos garbę. Ir dar bus budriai stebimi, kaip jie elgiasi, kai skamba Ispanijos himnas. Kaip žinia, tai – tik melodija, nes himne žodžių po respublikos-diktatūros-monarchijos kaitos vis dar nėra. Jei Xavi, pasiraitodamas kojines, jomis vėl uždengs Ispanijos vėliavą, kils skandalas, pažirs kaltinimai separatizmu, nepatriotiškumu ir panašiomis nesąmonėmis. Kol Katalonijos rinktinė geriausius žaidėjus gali suburti tik kartą per metus, regiono simboliu ir toliau lieka „Barcelona“. Kaip manote, kodėl rinkimai į Katalonijos parlamentą numatyti lapkričio 27-28 dienomis? Žvilgtelkite į kalendorių ir suprasite. Tą savaitgalį Barselonoje vyks svarbiausios sezono rungtynės - į Camp Nou atvyks Jose Mourinho vadovaujami amžinieji varžovai iš Madrido „Real“... www.fcbarcelona.lt
Susiję straipsniai:
|
Padarykite pirmuoju
Svetainę į mėgstamiausius
RSS
Naujienos el. paštu