Čiuožėja

Čiuožimas pačiūžomis minimas nuo IX a. Tačiau tada tai buvo tik greitesnis susisiekimo būdas. Tuo metu pačiūžos buvo gaminamos iš medžio arba iš gyvūnų kaulų. Pirmosios geležinės pačiūžos buvo pagamintos Olandijoje XIII–XIV a.

Čiuožimas kaip laisvalaikio užsiėmimas ar sportas formuotis pradėjo tik XVIII a. pabaigoje Didžiojoje Britanijoje.Tuo metu šioje šalyje jau buvo rengiamos čiuožimo varžybos, tačiau jos nebuvo panašios į dabartines, kitoks buvo ir čiuožimo stilius.

Čiuožė tik vyrai

Šiuolaikinio dailiojo čiuožimo pradininku yra laikomas amerikietis Jacksonas Hainesas, kuris apie 1860 m. sukūrė laisvą ir išraiškingą čiuožimo techniką.

Tarptautinė čiuožimo sąjunga (ISU) buvo įsteigta 1892 m. Maždaug tuo metu surengti ir pirmieji Europos bei pasaulio čempionatai.

Nors dabar sunku patikėti, net ir dailiojo čiuožimo čempionatuose iš pradžių dalyvaudavo tik vyrai. Pirmoji moteris Pasaulio čempionate – dalyvavo 1902 m. ir varžėsi kartu su vyrais, tačiau užėmė antrąją vietą. Vyrų ir moterų rungtys buvo atskirtos 1906 m., o po dviejų metų įtrauktas ir porų čiuožimas. Tais pačiais metais dailusis čiuožimas buvo įtrauktas į Olimpines žaidynes.

Svarbiausia – figūros

1920–1930 m. dailiajam čiuožimui didelę įtaką padarė norvegų kilmės amerikietė Sonja Henie, kuri net vienuolika kartų iš eilės tapo pasaulio čempione. S. Henie taip pat įvedė madą čiuožėjoms dėvėti trumpus sijonus ir baltus pačiūžų batus.

Tačiau tuo metu dailusis čiuožimas vis dar buvo vertinamas labai „techniškai“. Svarbiausia čiuožėjams buvo atlikti tam tikras privalomas figūras, o į čiuožėjų grakštumą, artistiškumą, čiuožimo vientisumą beveik nebuvo atsižvelgiama.

Tik 1952 m. į Pasaulio čempionatą įtrauktos šokių ant ledo varžybos, tačiau ir čia svarbiausia buvo figūros. Todėl daugiau žiūrovų dėmesio sulaukdavo įvairūs šou, kuriuose čiuožėjai turėjo žymiai daugiau laisvės, ir galėjo šokį ant ledo paversti savotišku meno kūriniu, o ne privalomų figūrų rinkiniu.

Reveransas žiūrovams

Norėdama neprarasti žiūrovų dėmesio, ISU nuo septintojo dešimtmečio pabaigos nuolat švelnino vertinimo taisykles.

Dabar tai – sporto šaka, kur dalyviai čiuožia ledu skambant muzikai, o teisėjai vertina čiuožimo figūrų ir šokio elementų atlikimo kokybę, figūrų įvairovę, sudėtingumą, judesių darnumą, kompozicijos originalumą, čiuožimo grožį.

Tapęs laisvesnis, meniškesnis dailusis čiuožimas sulaukė ir žymiai didesnio žiniasklaidos, ypač televizijos dėmesio.

Televizija lėmė, kad dailusis čiuožimas tapo labai populiaria sporto šaka, turinčia šimtus milijonų gerbėjų visame pasaulyje, kuriuos žavi artistiškų šokėjų ant ledo pasakojamos istorijos.

Žinoma, populiariausia ji yra Šiaurės šalyse, o ypač D. Britanijoje, JAV – valstybėse, kuriose turėjo didžiausią įtaką šios sporto šakos susiformavimui. Tačiau dabar, kai klimato sąlygos jau nebeturi didelės įtakos, dailusis čiuožimas sparčiai populiarėja ir kitose valstybėse, pirmiausia Kinijoje, Pietų Korėjoje. Pakankamai gilias tradicijas ši sporto šaka turi ir buvusiose SSRS šalyse bei Japonijoje, Švedijoje.

Lietuvai trukdo savi įstatymai

Lietuvoje susidomėjimas dailiuoju čiuožimu prasidėjo 1923 m., o po metų buvo surengtos pirmosios varžybos. Be jokios abejonės, žymiausi Lietuvos dailiojo čiuožimo atstovai yra Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas. Jie kartu čiuožia nuo 1991 m. ir Europos bei Pasaulio čempionatuose iškovojo bronzos medalius, penkis kartus dalyvavo Olimpinėse žaidynėse.

Nauja Lietuvos dailiojo čiuožimo viltis – Katherine Copely ir Deividas Stagniūnas iškovojo Lietuvai kelialapį į 2010 m. Vankuverio Žiemos olimpines žaidynes. Tačiau, kitaip nei Europos ar Pasaulio čempionatuose, atstovauti Lietuvai negalės, nes mūsų šalies įstatymai neleidžia K. Copeley suteikti Lietuvos pilietybės.

„Universitas Vytauti Magni“

Komentuoti
Vardas:
Komentaras:
Apsaugos kodas:*