 Andriaus Petrucenios nuotr. O prieš išvykstant tikrai nuogąstavau, kad „pražūsiu“ šioje futbolo šalyje. Tačiau, pasirodo, lietuviai kūrybingi žmonės ir laikydamiesi savo antrosios religijos įsakymų, kalnus nuverstų, kad pamatytų savo rinktinės rungtynes.
Penktadieni telefone randu žinutę: rytoj prasideda krepšinis! Adresas, laikas. Buk prieš 2pm! Šeštadienį gerą pusvalandį įstrigusi angliškuose kamščiuose prakeikiu visus kažkur važiuojančius, o pasiekusi tikslą, negaliu nuslėpti džiugesio, mat krepšinio nemačiau jau mėnesį! Net šiurpuliukai kūnu nubėga, kai užlipusios laiptais pamatome krūvą Lietuvos atributika apsiginklavusių lietuvių. Galima gauti net lietuviško alaus! Aš Londone?! – minutėlę suabejoju. Turbūt jau seniai buvau taip emocingai palaikiusi Lietuvos rinktinę ir mačiusi TOOOKĮ palaikymą. Rungtynių žiūrėti ėjome ir sekmadienį, ir antradienį, ir trečiadienį ir dar tikrai eisime ne kartą! Net nemoku apibūdinti to jausmo, kai visi džiaugiasi taip, kad kiekviena Lietuvos rinktinės pergalė atrodo kaip jau laimėtas čempionatas, kai po rungtynių Londone skamba Marijono Mikutavičiaus „Trys Milijonai“ akordai... Tai reikia patirti. 
Andriaus Petrucenios nuotr. Nori rašyti savo dienoraštį? Rašyk ir siųsk tekstus el. paštu
Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatinių reklaminių žinučių, jums reikia veikiančio Javascript, kad galėtumėte pamatyti adresą
Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatinių reklaminių žinučių, jums reikia veikiančio Javascript, kad galėtumėte pamatyti adresą
|
Norėdami naudoti portale Sportosavaite.lt publikuojamą informaciją būtinai susisiekite su redakcija telefonu ar el. paštu. Gavę sutikimą ir naudodami portalo informaciją įdėkite nuorodą (internete – aktyvią nuorodą) į Sportosavaite.lt.
|
Susiję straipsniai:
|
Padarykite pirmuoju
Svetainę į mėgstamiausius
RSS
Naujienos el. paštu